kamuila

×kamùila (l. chamujło) scom. (1) menk. neišsilavinęs, netvarkingas, nevalyvas žmogus, nepraustaburnis, stačiokas: Nusiimk kepurę tu, kamùila! Sv. Atrodo, kad tas kamùila visai nieko nežino, bet tik tu jo pasiklausyk, tai visko išgirsi Gž. Šis kamuila vis susivėlęs ir susivėlęs Krsn. Kamuila nenoria darbo dirbti Pmp.